Vasaros stovykla 2016

2016.07.06 | Diana

VšĮ „Rūpi“ drauge su ūkiu „Nečia“ trečius metus organizuoja stovyklą vaikams iš socialinės rizikos grupių. Stovyklos metu dirba komanda, kurioje vienodai indėlį deda visi stovyklautojai. Dėka pernai ir šiemet prisijungusių vadovų/savanorių pamatėme, kad visos aktyvios veiklos tėra tik įdomus fonas galingos visą savaitę gimstančios istorijos, kurios geriausia dalis – vakarinės dainos ir pokalbiai prie laužo, bei rytiniai pašnekesių rateliai. Visai nesvarbu liūdni ar linksmi, per lietų ar saulei šviečiant, su kakava ar avižų pienu, su baime pirmą dieną, ar su išsiskyrimo ašaromis – paskutinę.

Nejučia stovyklos esmė tapo atviri pokalbiai ir gilus gilus jausmas vienas kitam. Nenoras skirtis su vaikais, net jei ir pavargome per savaitę, noras ir toliau mokytis su jais ir iš jų, begalinis džiaugsmas turint galimybę augti vien būnant kartu su geriausiais ever vadovais.
Pernai buvo gera stovykla. Šiemet buvo jaukus gerų, senų draugų suvažiavimas.

O ką mes veikėme?

Stovyklos programos niekada nežino nei vaikai, nei jų tėvai, o šiemet mes: statėme tipį, kurį pradėjo pirmieji stovyklautojai (su kuriais pradėjome savo pirmąsias stovyklas prieš 6 metus ir su kuriais stovyklavom 4 metus iš eilės), šiandien jau suaugę jie atvažiavo padėti dabartiniams stovyklautojams, ačiū dideliausias Ivona, Loreta, Igori, Ruslanai!

Taip pat pabaigėme pernai per stovyklą pradėtą molinę lauko krosnį. Visa stovykla netyčia buvo apgaubta indėniškomis nuotaikomis, tad susigalvoję indėniškus vardus aiškinomės jų simbolius ir puošėme jais tipi.

Antroji diena buvo…ieškau ieškau kito žodžio bet geriausiai tinka KOSMINĖ! Ryte turėjom geriausią visų buvusių ir būsimų pasaulio stovyklų mankštą, kurią vedė keliskart močiutė, ilgus metus kūno kultūros dėstytoja ir aerobikos trenere dirbusi Valda, kuri sportui įkvėpė net tingiausius stovyklautojus (ir vadovus ). Pusę dienos skyrėme meninėms kompetencijoms, vaikai kūrė spalvas, paišė, „sodino“ obuolių, konkoriežių, viksvų ir grybų medžius. Po pietų mus aplankė jau iš pernai pažįstama jaukioji Gitana, kuri kaip burtininkė vieną po kito traukė kvapnius eterinius aliejus ir pasakojo apie sveiką grožį, dideliausias ačiū Gitanai ir Kvapų namams, kad vaikai turėjo progą pasigaminti (ir pagaminti vadovams!) skaniausią dantų pastą , natūralias ir superefektyvias priemones nuo uodų (kurios atbaido visus kandančius ir nuo NeČia akliukų!) ir švelnius balzamus odai.

Tada, kaip tikri šamanai, gaminome lietaus lazdas su kuriomis ne tik lietų prišaukti/atbaidyti galima, bet ir naudoti, kaip muzikos instrumentą su kuriuo grojome, kai vakarop į svečius užsuko draugiškiausia ir kiečiausia mūsų žinoma grupė Diffly. Taip, čia vis dar ta pati, viena kosminė diena, kuri baigėsi 4 val ryto, nes vidurnaktį, pakilus mėnuliui išėjome į naktinį žygi miškais, be jokių žibintuvėlių, Simas, gera turėti žmogų, kuriuo gali pasitikėti VISADA, ačiū Tau už žygį ir už įkvėpimus!

Kitą dieną kėlėmės vėlaaaai ir bandėme susidraugauti su liūdesiu, pykčiu, džiaugsmu ir kitais jausmais, per emocijų paleidimo užsiėmimus, per kurius mus vedė, manau, stebuklingų galių turinti Lidija Mačiūnienė. Popiet nuostabioji Kamile pristatė didžiuliu iššūkiu ir vaikams ir vadovams tapusią šokių terapiją, o Regina dar labiau sustiprino indėnišką stovyklos dvasią išmokydama vaikus pinti indėniškas mandalas ir sapnų gaudykles. Tiesa, iš Reginos ir jos šeimynos gavome įspūdingą dovaną, tapusią visišku hitu iki pat stovyklos pabaigos – rankų darbo KOJŪKUS, ačiūūū!! Vakare, spragsint laužui ir skambant dainoms vaikų pastatytame tipyje, svečiuose sulaukėme Gabrielės ir Olego bei The Goodvibes Kitchen su dovanomis – veganiškais sūreliais: šokoladiniais, kokosiniais, vaniliniais…ech galima būtų kartoti ir kartoti tokius vakarus!

Kitą dieną su išradinguoju režisieriumi Maratu vaikai kūrė filmus, o indėniška dvasia „pramušė“ veidų piešiniuose Po pietų turėjom unikalią progą susipažinti su indėnų kultūros rekonstrukorėmis Sondra ir jos dukra Medeina, išgirsti tikrų indėniškų istorijų, pamatyti autentiškus rūbus, papuošalus, pašaudyti iš lankų, pamušti būgną iš ožio odos, kurį prieš kiekvieną mūšimą reikia padžiovinti virš laužo dūmų. Ši diena dar buvo ir pati skaniausia iš visų, Aida mus lepino veganiškais daržovainiais ir kibinais su avinžirniais ir kopūstais, o ryte čepsėjome valgydami daigintų grikių sveikučius su avižų pienu.

Paskutinę dieną pramogavome nuotykių parke, o vakare kepėme tortilijas įdarytas veganiškomis dešrelėmis ir sūriu – Veggo Shop, visų stovyklautojų vardu šaukiam ačiūūūūū už tai, kad buvome sotūs ir be mėsos, ir net be pieno ;)

Paskutinę dieną tradiciškai vieną stovyklautoją įšventinome į jaunuosius vadovus. Atsisveikinant buvo ir liūdesio ir ašarų, bet daugiausiai džiaugsmo, kad turėjom unikalią progą susipažinti ir įkvėpimo galvoti apie kitų metų stovyklą.

a b c

Visos naujienos